Vaikai – tėvų karma!

 

Anantara das dienoraštis

 

Balandžio 19 diena

Penktadienis

Dvaraka, Vilnius

 

Sveiki mielieji,

 

Pasidalinkite šiuo dienoraščiu su savo draugais, kad ir jie gautų žinias, kurios Jus padarė daugiau suprantančiais ir sugebančiais!

 

Šiandien Jūsų paskaitymui išsamus ezoterinio rašytojo straipsnis apie tai, kokias pamokas mums perteikia vaikai ir kokias išvadas iš to turime padaryti !

 

Paskaitykite:

 

Siela pati pasirenka, per kurią šeimą jai ateiti į šį pasaulį.

 

Ir šis pasirinkimas visada yra sąmoningas, nes jis pagrįstas konkrečia užduotimi.

 

Pirmiausia siela nori kažko išmokyti tėvus.

 

Priešingai populiariems įsitikinimams, savo vaikus moko ne tėvai, o atvirkščiai.

 

Vaikas yra tėvų karma.

 

Ir jei staiga kūdikis pasirenka kompleksinę programą (pavyzdžiui, gimsta su įgimtomis ligomis ar defektais), tai yra ne tiek bausmė, kiek vienas iš būdų perspėti tuos, per kuriuos jis atėjo.

 

Tai reiškia, kad Gyvenimui nebeliko kitų būdų sujaudinti suaugusiuosius ir priversti juos susimąstyti kitaip, kaip per mylimą vaiką, kuris visada yra prieš akis, kuris yra mylimas ir tėvams vertybė.

 

Iki maždaug 16 metų būtent per mūsų vaikų ligas, poelgius ir išdykavimą su mumis kalba pats gyvenimas.

 

Berniukai moko savo mamas, mergaitės – tėčius.

 

Ir tai ne pokštas.

 

Kaip vieną iliustruojamą pavyzdį prisimenu istoriją apie jauną porą, kuri susilaukė aklo vaiko.

 

Jie aiktelėjo ir dejavo.

 

Kokie nuostabūs, gražūs tėvai ir staiga tokia nelaimė!

 

„Dievas nesąžiningas“, – iš pradžių šnibždėjosi seneliai.

 

Pažįstami užjautė, internetas verkė.

 

Juk jų asmenukės tokios mielos, vadinasi, jie patys geri, malonūs žmonės – galvojo visi.

 

Tačiau kai viena iš močiučių savanoriškai nusprendė padėti prižiūrėti kūdikį ir persikėlė į jaunos poros butą, ji negalėjo patikėti savo akimis.

 

Kur dingo parodomoji romantika ir nušlifuotas idealios poros blizgesys?

 

Bet kokia smulkmena jų šeimoje virsdavo skandalais.

 

Jie pašdavosi kaip katės ir šunys kiekvieną dieną, susitaikydami tik naktį, lovoje.

 

Ir močiutei buvo be galo skaudu tai matyti.

 

Ir, kaip paaiškėjo, tai buvo skaudu matyti ne tik vieno iš sutuoktinių mamai, bet ir naujagimiui, nes jis nuo pat pradžių nenorėjo stebėti tėvų kivirčų.

 

Taigi jis pasirinko aklo žmogaus karmą, tikėdamasis, kad tėvai atspės, kodėl jiems taip nutiko.

 

Bet jie buvo kurti ir akli.

 

Mes nebuvome mokomi susieti psichinės priežasties su fiziniu kūnu ir mūsų poelgiais.

 

Esame per daug materialistai ir pernelyg skeptiški.

 

Mes gyvename pagal modelį „darbas-namai-darbas“ ir neturime laiko ištrūkti iš šio amžinojo egzistencijos miego.

 

Mums tik atrodo, kad tai tęsiasi amžinai.

 

Tačiau, kai apsidairome, pamatome, kad mes jau išėję į pensiją.

 

Kas tuo metu išplaukia galvoje?

 

Retos laimės akimirkos: atostogos prie jūros, vestuvės, vaikų sėkmė.

 

O kur jūsų pačių sėkmė?

 

Butas, vasarnamis ir du automobiliai nesiskaito, nes tai sėkmė kitų akimis, bet, žiūrint Amžinybės požiūriu, ką jūs padarėte ypatingo?

 

Ką tu atsimeni?

 

Pagimdei vaikus?

 

Taip, jūs dėjote visas pastangas kiek galėjote, dažnai dirbdami tai, kas jums nepatiko, kad tik uždirbtumėte pinigų ir kad jie jaustųsi gerai.

 

Jie tavęs nematė, kol augo, nes tu iki nakties dirbai savo nemėgstamą darbą, užsidirbdamas tik impotenciją.

 

Mamos irgi puikios! Nori nenori jos tampo vaikus pas gydytojus, bet jie vis tiek serga.

 

Juk medicina yra mums viskas.

 

Eina XXI amžius, naujos technologijos, bet nebėra sveikų vaikų.

 

Mūsų galvose vyksta susinaikinimas.

 

Vieną dieną man skambina vieniša mama.

 

Jai sunku. Trūksta pinigų, o dešimties metų vaikas nuolat serga.

 

Ir nėra kas jai, vargšei, padėtų. Ką daryti?

 

Kartoju kaip mantrą „vaikai yra savo tėvų karma“.

 

Galvok!

Bet jai vargšei ar tai rūpi?

 

Ji galvoja, tik kaip „prasisukti“, kad užsidirbtų pinigų naujai privačiai medicininei apžiūrai.

 

Aš pats jai paskambinau.

 

– Tu dirbi?

 

– Aš kovoju! Kaip žuvis ant ledo.

 

– Ar pagalvojai, ką aš tau sakiau?

 

„Tu nuolat man pasakoji apie kažkokią karmą, bet aš gyvenu čia ir dabar“. Man reikia dirbti, o ne galvoti.

 

– Ar nemanai, kad vaikas savo ligomis bando tau „pasakyti“, kad jam trūksta mamos meilės?

 

Jis neturi tėvo. Jis visada vienas. Tu visą laiką leidi darbe, tačiau užsidirbi tik duonai ir sviestui.

 

– Ką aš turėčiau daryti?

 

– Keisk darbą arba sėdėk ten tik pirmąją dienos pusę.

 

– O pinigus ar tu man mokėsi ?

 

– Padarykime taip, – sakau aš jai, – tu pereisi prie pusės etato ir daugiau laiko skirsi savo vaikui. Jei per dvi savaites jo būsena nepagerės, aš tau sumokėsiu papildomą mėnesio atlyginimą.

 

Jai prireikė dar savaitės, kad pagalvotų apie tai ką aš jai sakiau.

 

Visi norime iš Gyvenimo gauti garantijas, kad viskas bus gerai ir puikiai.

 

Tačiau Žemė yra galimybių vieta, o ne draudimo bendrovė.

 

Pasitikėjimas Apvaizda yra viena iš mūsų užduočių, kurios reikėtų mokytis nuo vaikystės.

 

Vieniša mama sutiko su mano pasiūlymu.

 

Iš vyriausiųjų buhalterių ji su siaubu perėjo į eilinius buhalterius ir psichiškai ruošėsi blogiausiam.

 

Darbe ne tik niekas nesuprato jos veiksmų, bet ir aplinka pradėjo ją spausti psichologiškai.

 

Jie sakė jai, kokia nesąmonė? Kaip sumokės gydytojams?

 

Mokėti nereikėjo nei gydytojui, nei man.

 

Savo pažystamai paaiškinau, kad būti vieniša mama – ne nuosprendis, o „likimas“, kurį sūnus pasirinko dar prieš jam gimstant.

 

Jam to reikia labiau, o ne jai.

 

Tai reiškia, kad reikia priimti situaciją tokią, kokia ji yra, ir nustoti bijoti, kad pritrūks pinigų, ar jų neužteks gydytojams, ar vaistams.

 

Pamiršk! Tiesiog pasitikėk likimu ir suprask, ką tavo sūnus nori tau pasakyti.

 

Berniukas nustojo sirgti.

 

Per savaitę viskas, kas taip gąsdino mano mamą, nustojo būti chroniška.

 

O po dar dviejų savaičių vaikas išėjo į mokyklą.

 

– Ar galiu tau padėti pinigais? – Aš paklausiau.

 

Vieniša mama mano frazę priėmė kaip įžeidimą.

 

„Tu man davei daugiau, privertei mane pabusti ir pažvelgti į situaciją kitaip“. Tai aš tau esu skolinga.

 

– Tu nieko nesi man skolinga.

 

Gyvenk ir būk laiminga.

 

Situacijos suvokimas daro stebuklus.

 

Kai tik pasikeičia žmogaus suvokimas, pasikeičia ir jį supantis pasaulis.

 

Taip mes ir nusprendėme – niekas niekam nieko neskolingas.

 

Tačiau mano pažystamą jos artimųjų ratas kankino įvairiais klausimais: kaip išgydėte vaiką? pas kurią gydytoją buvai? Ką jis išrašė?

 

Tačiau vietoj atsakymo jie išgirdo paslaptingą frazę: „vaikai yra jų tėvų karma“.

 

Gūžtelėję pečiais, jie nustebę bėgo toliau negalvodami ir nemąstydami, kaip pakeisti savo gyvenimą, tiesiog galvodami, kad taip ir reikia.

 

Anantara das išmintis:

 

Dabartinė žmonijos karta tapo kurčia ir akla.

 

Pirmiausiai žmonės nežino savo gyvenimo prasmės.

 

Kai žmonės nežino savo gyvenimo prasmės, reiškia jie nežino ką jie turi iš tikro veikti ir kaip teisingai gyventi.

 

Žmonės neturi jokio supratimo, kad jie yra dvasinės būtybės – sielos, o ne kūnai.

 

Žmonės nežino, kad už visus savo poelgius reikės atsakyti Amžinybei ir tai vadinasi – Karma.

 

Žmonės nežino, kad yra Kūrėjas – Dievas, kuris viską sukūrė ir Kuriam viskas priklauso.

 

Tačiau, jie – žmonės pastoviai kariauja vieni su kitais norėdami pasiimti, tai kas jiems visiškai nepriklauso.

 

Žmonės nebemato Saulės, Mėnulio, žvaigždžių, pavasario, gamtos, nebeužuodžia natūralių kvapų, nebesupranta, kad visi gyvūnai, medžiai, paukščiai, žuvys turi sielas ir kad visi nori gyventi, o ne būti nužudytais ir suvalgytais.

 

O Viešpatie, kiek žmonės visko nebesupranta…

 

Jūsų tarnas

Anantara das

 

Kas norite pastoviai gauti mano dienoraščių išklotines, užsiregistruokite šioje nuorodoje.

 

https://contribee.com/anantara-das-vedos-visiems

 

Mielieji,

Pati džiugiausia naujiena Dvarakos bendruomenės gyvenime yra ta, kad mes gavome leidimą statyti naują šventyklą Dvarakos žemėse – Kaišiadorių rajone ir jau pradėjome statyti.

 

Todėl visi kas gali, gali kiekvieną mėnesį paremti šį projektą savo aukomis.

Dvaraka – Krišnos sostinė

LT597044060008106199

 

Kas nori paremti per Paypal:

https://www.paypal.com/donate/?cmd=_s-xclick&hosted_button_id=URH9ETP88NLFS&ssrt=1702472681718

 

Jūsų tarnas

Anantara das