Daugeliui tėvų pažįstama situacija: kalbatės su kitu žmogumi, o mažas sūnus ar dukra prieina, timpteli už rankovės ir nekantraudamas bando iškart papasakoti tai, kas jam svarbu.

Mažiems vaikams dar sunku palaukti. Jie tik mokosi valdyti savo impulsus, pastebėti kitų žmonių poreikius ir suprasti, kada ateis jų eilė kalbėti. Todėl vietoje griežto „Netrukdyk!“ galime pasiūlyti vaikui paprastą, švelnų ir aiškų susitarimą.

Švelnus prisilietimo susitarimas

Viena mama papasakojo apie metodą, kurį pamatė svečiuodamasi pas draugę.

Moterys sėdėjo ir kalbėjosi, kai prie jų priėjo trejų metų berniukas. Jis norėjo kažką pasakyti mamai, tačiau, užuot pertraukęs jos pokalbį, tiesiog uždėjo savo ranką mamai ant riešo ir palaukė.

Mama, nenutraukdama sakinio, uždėjo savo ranką ant sūnaus rankytės. Taip ji be žodžių parodė:

– Jaučiu, kad esi šalia. Žinau, kad nori kažką pasakyti. Netrukus tave išklausysiu.

Baigusi sakinį mama atsisuko į sūnų ir skyrė jam visą savo dėmesį.

Vaikui reikėjo palaukti vos kelias akimirkas, tačiau jis žinojo, kad buvo pastebėtas ir netrukus bus išklausytas.

Kaip šio susitarimo išmokyti vaiką?

Šį būdą geriausia aptarti iš anksto, kai niekas niekur neskuba ir vaikas jaučiasi ramus.

Galima jam pasakyti:

– Kai mama arba tėtis su kuo nors kalba, o tu nori kažką pasakyti, uždėk rankytę man ant riešo. Aš savo ranka paliesiu tavąją – tai reikš, kad tave pastebėjau. Baigęs sakinį atsisuksiu ir tave išklausysiu.

Pirmiausia verta pasitreniruoti žaidžiant. Vienas suaugusysis gali apsimesti, kad kalbasi, o vaikas – prieiti ir uždėti ranką jam ant riešo. Suaugusysis atsako prisilietimu, netrukus baigia sakinį ir atsisuka į vaiką.

Svarbu, kad pradžioje vaikui nereikėtų laukti ilgai. Kelių sekundžių visiškai pakanka. Kai susitarimas taps pažįstamas, vaikas pamažu išmoks palaukti šiek tiek ilgiau.

Kodėl šis būdas veikia?

Paprastas prisilietimas padeda patenkinti du svarbius poreikius:

• suaugusysis gali ramiai užbaigti mintį;
• vaikas gauna patvirtinimą, kad yra pastebėtas ir bus išklausytas.

Vaikui nebereikia vis garsiau kartoti „Mama!“ ar tempti suaugusiojo už rankovės, nes jis žino, ką gali padaryti ir kas vyks toliau.

Šis susitarimas moko ne tik nepertraukinėti. Jis padeda vaikui ugdytis kantrybę, savitvardą, pagarbą kitam žmogui ir gebėjimą sulaukti savo eilės.

Kada vaikas gali pertraukti iš karto?

Vaikui būtina aiškiai paaiškinti, kad esant skubiai situacijai laukti nereikia. Jis turi iškart kreiptis į suaugusįjį, jeigu:

• jam arba kitam žmogui gresia pavojus;
• kas nors susižeidė ar blogai pasijuto;
• jam skubiai reikia į tualetą;
• įvyko kas nors, dėl ko būtina nedelsiant kviesti suaugusįjį.

Galima susitarti dėl ypatingo žodžio, pavyzdžiui: „Skubu!“ Jį išgirdęs suaugusysis iškart nutraukia pokalbį ir išklauso vaiką.

Svarbus ir suaugusiojo atsakas

Šis metodas veiks tik tada, jei suaugusysis laikysis savo susitarimo. Pajutęs vaiko ranką, jis turėtų atsakyti prisilietimu ir, vos baigęs sakinį, iš tiesų atsisukti į vaiką.

Jeigu vaikas bus paliktas laukti per ilgai arba visai neišklausytas, jis nustos pasitikėti sutartu ženklu ir vėl bandys atkreipti dėmesį garsiau.

Taip pat svarbu prisiminti, kad dvejų ar trejų metų vaikui dar gali nepavykti kiekvieną kartą susivaldyti. Tai nėra nepaklusnumas – savitvardos gebėjimai tik formuojasi. Vaikui reikės laiko, ramaus priminimo ir daugybės galimybių pasitreniruoti.

Vaikai mokosi iš mūsų pavyzdžio

Egzistuoja daugybė būdų, padedančių šeimai geriau susikalbėti, tačiau stipriausiai vaikus veikia mūsų pačių elgesys.

Tėvai yra pirmieji vaiko mokytojai. Vaikai stebi, kaip kalbamės, kaip klausomės, kaip reaguojame susierzinę ir kaip elgiamės su kitais žmonėmis. Jie perima ne tik mūsų žodžius, bet ir balso toną, gestus bei bendravimo įpročius.

Jeigu norime išmokyti vaiką nepertraukti, pirmiausia verta atkreipti dėmesį, ar patys leidžiame jam užbaigti sakinį. Ar išklausome nežiūrėdami į telefoną? Ar atsiprašome, kai pertraukiame? Ar parodome, kad jo mintys mums svarbios?

Vaikui lengviau išmokti pagarbiai klausytis, kai ir jis pats šeimoje jaučiasi išgirstas.

Keistis niekada nevėlu. Net maži suaugusiųjų elgesio pokyčiai pasiekia vaiko širdį ir ilgainiui keičia visos šeimos bendravimą. Todėl auklėdami vaikus turime nepamiršti kasdien ugdyti ir save.

„Dvarakos“ darželyje mokome vaikus išklausyti vieniems kitus, palaukti savo eilės ir pagarbiai išsakyti poreikius. Kartu suprantame, kad šie gebėjimai neatsiranda iš karto – jie auga per saugų ryšį, suaugusiųjų pavyzdį ir kantrų kasdienį mokymąsi.

„Dvarakos“ darželio įkūrėjas Anantara das